Seniai jums nerašiau, mielieji broliai, sesės... Galbūt nebuvo įkvėpimo valandos ... Dabar pavasaris ir skaisčiai šviečia saulė, Tikiu, likimas vėl man savo duoklę atiduos ...
Ir vėl galėsiu būti linksmas ir laimingas, Rašyt eiles, dalintis savo širdimi ... Eilėse galės gultis žodis iškalbingas, Išėjęs iš manęs, kvėpuotas manimi ....
Rašau žodžius, o sieloj gera, gera... Su manimi jau juokiasi dangus, Ateis greit vasara, bitutės neš nektarą, Lyg mano siela, rašanti žodžius ...
Seniai jums nerašiau, mielieji broliai, sesės... Dabar jums savo duoklę atiduodu vėl ... Savu džiaugsmu aš dalinuosi drąsiai, Palikęs skausmą nežinios duobėj ...
Padėkokim Dievui už lelijos žiedą, Už strazdelio giesmę liepos šakose, Už rasos lašelį, kai žole nurieda, Už gerumo grūdus sėtus mumyse. Padėkokim net už ašarėlę, Už patirtą skausmą, viltį kančioje, Ilgesį neramų, tyrą džiaugsmo gėlę, Kad kasdien žydėtų meilė širdyse Gražios ir šiltos Jums Velykų šventės, skanių Velykų bobutės pyragų, o svarbiausia stiprių Margučių...
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
